Xyline
Llatí[modifica]
- Pronúncia(i): /ˈksʏ.lɪ.neː/
Nom propi[modifica]
Xylinē f. (genitiu Xylinēs)
Declinació[modifica]
Cas | Singular | Plural |
Nominatiu | Xylinē | - |
Vocatiu | Xylinē | - |
Acusatiu | Xylinēn | - |
Genitiu | Xylinēs | - |
Datiu | Xylinae | - |
Ablatiu | Xylinē | - |
Holònims[modifica]
Vegeu també[modifica]
- Gaffiot, Félix. «Xyline». A: Dictionnaire Latin - Français, 1934. París: Hachette, 1934, p. 1699.