Theodamas
Llatí[modifica]
- Pronúncia(i): /tʰɛˈɔ.da.maːs/
Nom propi[modifica]
Theodamās m. (genitiu Theodamāntis)
Declinació[modifica]
Cas | Singular | Plural |
Nominatiu | Theodamās | - |
Vocatiu | Theodamās | - |
Acusatiu | Theodamāntem | - |
Genitiu | Theodamāntis | - |
Datiu | Theodamāntī | - |
Ablatiu | Theodamānte | - |
Variants[modifica]
Vegeu també[modifica]
- Gaffiot, Félix. «Theodamas». A: Dictionnaire Latin - Français, 1934. París: Hachette, 1934, p. 1568.