Ion
Llatí[modifica]
Nom propi[modifica]
Iōn m. (genitiu Iōnis)
Declinació[modifica]
Cas | Singular | Plural |
Nominatiu | Iōn | - |
Vocatiu | Iōn | - |
Acusatiu | Iōnem | - |
Genitiu | Iōnis | - |
Datiu | Iōnī | - |
Ablatiu | Iōne | - |
Nom propi[modifica]
Īōn f. (genitiu Īōnis)
- forma alternativa de Īō («Io»)
Declinació[modifica]
Cas | Singular | Plural |
Nominatiu | Īōn | - |
Vocatiu | Īōn | - |
Acusatiu | Īōnem | - |
Genitiu | Īōnis | - |
Datiu | Īōnī | - |
Ablatiu | Īōne | - |
Vegeu també[modifica]
- Gaffiot, Félix. «Ion». A: Dictionnaire Latin - Français, 1934. París: Hachette, 1934.