Theoplastus

De Viccionari


Llatí
[modifica]

  • Pronúncia(i): /tʰɛ.ɔˈplas.tʊs/

Nom propi[modifica]

Theoplastus m. ‎(genitiu Theoplastī)

  1. Prenom masculí

Declinació[modifica]

2a declinació -us, -ī
Cas Singular Plural
Nominatiu Theoplastus -
Vocatiu Theoplaste -
Acusatiu Theoplastum -
Genitiu Theoplastī -
Datiu Theoplastō -
Ablatiu Theoplastō -


Vegeu també[modifica]

  • Gaffiot, Félix. «Theoplastus». A: Dictionnaire Latin - Français, 1934. París: Hachette, 1934, p. 1569.