Theoplastus
Llatí[modifica]
- Pronúncia(i): /tʰɛ.ɔˈplas.tʊs/
Nom propi[modifica]
Theoplastus m. (genitiu Theoplastī)
- Prenom masculí
Declinació[modifica]
Cas | Singular | Plural |
Nominatiu | Theoplastus | - |
Vocatiu | Theoplaste | - |
Acusatiu | Theoplastum | - |
Genitiu | Theoplastī | - |
Datiu | Theoplastō | - |
Ablatiu | Theoplastō | - |
Vegeu també[modifica]
- Gaffiot, Félix. «Theoplastus». A: Dictionnaire Latin - Français, 1934. París: Hachette, 1934, p. 1569.